Seniausias žinomas junginys, kuriame gausu aliuminio, yra mineralas alūnas, (lot. alumen) – tai ir lėmė cheminio elemento pavadinimą. Aliuminis (lot. Aluminium) – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Al, eilės numeris 13. Lengvas, minkštas, plastiškas, kalus, tąsus, lengvai poliruojamas, anoduojamas, atspindintis šviesą. Elementas pirmą kartą gautas 1825 metais H. Oerstedo bei 1827 metais F. Wöhler, nuo XIX a. vidurio gaminamas pramoniniu būdu.

Paviršius apsitraukia tvirta plona oksido plėvele. Amfoterinis, reaguoja tiek su rūgštimis, tiek ir su šarmais. Svarbiausios druskos – aliuminio chloridas, fluoridas, nitratas, sulfatas. Reaguodamas su šarmais sudaro aliuminatus, aukštoje temperatūroje jungiasi su azotu, siera, anglimi.
Naudojami aliuminio lydiniai su variu, magniu, cinku, siliciu, manganu, ličiu, kadmiu, cirkoniu, chromu. Lydiniai pasižymi lengvumu (iki 3 kartų lengvesni už plieną), elektros ir šilumos laidumu, atsparumu korozijai, taip pat geros mechaninės savybės.